Pagrindinė medžio alėja — pradžia pradžioje
Lengviausias maršrutas per sodo širdį. Trumpas, bet kupinas nuostabiausių medžių. Puikiai tinka pradedantiesiems ir tiems, kurie nori greitai apsilankyti.
Skaityti daugiauDvaro parkas — istorija po kojomis
Nuo XVIII amžiaus. Čia žemė kalba — senos statybos, medžiai, kurie žino kiek legendų. Maršrutas sujungia botaniką su kultūra ir istoriniu paveldas.
Kur pradėti?
Dvaro parkas — tai ne tik sodo pavadinimas. Tai gyva istorija, kurioje kiekvienas medis, kiekvienas kelias turi savo pasaką. Jei pirmą kartą čia atėjai, gali pasijusti truputį priblokštas — parkas iš tikrųjų didelis. Bet šis gidas padės tau rasti tai, ko ieškai.
Pagrindinis dalykas: negink skubti. Dvaro parke geriausiai jaučiamasi tada, kai sustoji, pažiūri į medžius ir supranti, kad čia šitas ąžuolas gyvena jau 300 metų. Tos linduva — ji augina čia nuo 1920-ųjų. Žemė kalba, tik reikia mokėti klausytis.
Faktai: Dvaro parkas — 22 hektarai. Čia yra 1 200+ medžių, iš kurių 300+ yra retų rūšių. Maršrutai nuo 1,5 iki 4 km.
XVIII amžius — visos pradžia
Dvaro parkas nėra sugalvotas vakar. Jis susiformavo tada, kai Lietuvoje dar nebuvo valstybės šiuolaikine forma. XVIII amžiuje čia buvo turtingo dvarininko sodyba. Pirmas dvaras pastatyta 1780-aisiais — nuo to laiko pradėjo formuotis ir šis parkas.
Tikėtina, kad pirmieji medžiai buvo sėti tuomet, kai Napoleonas dar kariavo Europoje. XIX amžius — tai laikas, kai parkas iš tikrųjų išdygo. Šiandien mūsų matomi medžiai — tai jų palikimas. Kai kurie ąžuolai čia augina nuo 1850-ųjų. Jei jie galėtų kalbėti, kokias istorijas jie papasakotų.
XX amžius buvo sunkus. Karai, revoliucijos, kolchozai. Parkas buvo užmirštas, žmonės neskaitė jį svarbiu. Bet medžiai išliko. 1992 metais — po nepriklausomybės atkūrimo — parkas pradėtas restauruoti. Dabar jis žėri ir gyvena.
Pagrindiniai maršrutai ir medžiai
Dvaro parke nėra paslaptingio — visos keliai aiškiai pažymėti. Bet kuri jų pasirinksi, niekada nesuklydai. Daug lankytojų pradeda nuo vadinamosios Ąžuolų alėjos. Čia stovi 12 didžiulių ąžuolų — jie kaip senovės kariai, stovintys šalia kelias. Praėjus po jais, jauti istoriją fiziškai.
Keliui toliau yra Gintarų sodas — čia augina itin retą augalų rūšį. Atrodo nesidomi, bet biologai ją tyrinėja iš viso pasaulio. Dar toliau — Liepų alėja. Linduva — šis medis turi magišką savybę. Kai žmonės po ja ėjina, jie automatiškai sulėtina žingsnį. Lyg žemė pati sakytų: čia neskubk.
1
Ąžuolų alėja — pradžia, 200 metrų, seniausias parko fragmentas
2
Gintarų sodas — retieji augalai, 150 metrų atokiau
3
Liepų alėja — ilgiausia, 400 metrų, gražiausia žiemą
4
Dvarininko sodyba — griuvėsiai, kur buvo dvaras
Ką reikia žinoti apie augalus
Dvaro parke augina ne tik medžius. Yra ir retų krūmų, ir sensacinių gėlių. Bet medžiai — jie yra šios vietos siela. Ąžuolas čia yra karalius. Nuo tų, kurie stovi Ąžuolų alėjoje, sunku atplėšti akis. Jie turi charakterio — kreivi, sulinkę, bet jėgūs.
Liepuvos — jos kitokios. Švelnios, elegantės, doros. Jų šešėlis vasarą beveik juodas — taip jis tirštas. Žiemą, kai lapai krinta, jos išrodo kaip balerinės — gracijingos ir liūdnos vienu metu. Pušys čia — senuolės. Jų šakos krūvi į žemę, lyg savęs saugo nuo vėjo.
Pavasarį čia žydi šimtai augalų. Sumaigštę žiedo, vasarą — žaluma. Rudenį — spalvos, kurias sunku aprašyti žodžiais. Iš tikrųjų, rudenį čia atjausti gražiausias. Kai lapai darosi auksavai, ir saulė šviečia žemiau, visa parkas lyg apdengta auksu.
Praktiški patarimai lankytojams
Avalynė
Nusivęsk patogias batukus. Šlapias žemės gali būti sunkios — nepramuš, bet šlapios. Vasarą asfaltas šiltas, bet jei žinai, kur eiti, yra ir žolės kelių.
Laikas apsilankyti
Iš ryto — žmonių mažiau, paukščiai dainuoja. Vidurdienis — šilčiausia, bet ir sulėtintojo tempo dėl saulės. Vakare — magija. Saulė žema, šešėliai ilgi.
Fotografija
Rudenį — puikiausi kadrai. Medžiai raudoni, geltoni. Žiemą — senieji medžiai išrodo nuostobesni be lapų. Naktis — jei turi drąsos, su žibintuvėliu — visiškai kita realybė.
Pauza
Negink nesustoti. Parke yra suolų. Sėsk, klausykis. Nuskusiai galvoje susirinkusi informacija bus tavo. Pusvalandžio tyla čia darys daugiau nei žodžiai.
Žemėlapis
Pasiimk spausdintą. Mobiliųjų telefonų signalas — ne visur. Tačiau keliai aiškūs, niekur nesuklydai. Bet žemėlapis padės — žinosite, kur jūs esate.
Kompanija
Seni žmonės čia jaučiasi puikiai — nėra šlapio, keliai ploti. Vaikams — didelis parkas, jie gali bėgioti. Šeimoms — idealu. Vieniem — geriausiai.
Dvaro parkas — jūsų palikimas
Šis parkas — ne tik turistų atrakcija. Jis yra Lietuvos istorijos dalis. Kai bėgai po Ąžuolų alėja arba sėdi Liepų šešėlyje, tu esi tiesioginėje sąlyčio su XX amžiaus pradžia, su laiku, kai žmonės dar tikėjo, kad medžiai yra šventos. Gal jie ir yra.
Pensininkams šis maršrutas — idealis. Nėra sausumos, kurioje reiktų lipti. Nėra šlapio, kuris neišdžiūtų per dešimt minučių. Yra — mažas tempas, suolai, šešėlis ir — svarbiausia — sąmona, kad tu esi vietoje, kur buvo prieš 200 metų. Tokios vietos yra retai.
Grįžti čia norės. Negali apsilankyti Dvaro parke tik kartą. Vasarą — vienas jausmas. Rudenį — visai kitoks. Žiemą — apskritai kita planeta. Kiekvienas sezonas duoda ką nors naujo.
Informacijos pastaba
Šis gidas parengtas remiantis viešai prieinamais šaltiniais, botanikos žinialapiais ir asmeninėmis pastebėjimomis. Informacija apie medžių amžius ir istorines datas pagrįsta Lietuvos kultūros paveldo registru ir Kretingos sodo archyvais. Atidarius parką skaitykite oficialius skelbimus — darbo valandos ir patarimai gali keistis priklausomai nuo sezono. Saugotės šlapių kelių po lietaus. Jei turite alergijas augalams, prieš apsilankymą pasitarkite su gydytoju.
Kiti maršrutai
